Spausdinimo procesas

TEKSTO RINKIMAS, DAŽYMAS

Teksto rinkimas buvo ypatingai kruopštus ir didelio susitelkimo reikalaujantis darbas. Norint pradėti spausdinti, reikėjo pasiruošti taip vadinamą rinkinį – planuojamo spausdinti teksto formą. Jos rengimas prasidėdavo nuo tvarkingai paruoštos kasos. Kasa – tai kelių skyrių ar dėžučių spaudmenų rinkinys. Ją sudarė dvi pagrindinės dalys: viršutinė, kurioje skyriai su didžiosiomis raidėmis išdėstyti abėcėlės tvarka, ir apatinė su dažniausiai naudojamais spaudmenimis, išdėstytais taip, kaip tai patogu rinkėjui. Pastarasis, pasidėjęs prieš akis lapą su reikiamu tekstu, į vieną ranką pasiimdavo specialų įrankį, vadinamą rinktuvu, ir likusia laisva ranka jame tą tekstą surinkdavo. Iš rinktuvo paruoštas tekstas būdavo perkeliamas į spaudos formą.
Spaudos formą dažais padengdavo specialus darbininkas. Dažams užtepti dažytojas naudodavo specialų odinį įrankį – macą. Macos odą tekdavo valyti, o tam, kad ji būtų minkštesnė, – mirkyti vandenyje maždaug 8 valandas. Išmirkyta oda dar būdavo ištepama laku ar linų aliejumi. Maca – dažnai keičiamas įrankis, nes nuo jos labai priklauso atspaudo kokybė. Pats dažymo procesas trukdavo ilgai, todėl stengiantis taupyti laiką, tuo metu, kai presu būdavo daromas vienas formos atspaudas, dažytojas dažais dengdavo kitą.

POPIERIAUS PARUOŠIMAS

Norint pradėti spausdinti, reikėjo tam tinkamai paruošti popierių, kuris bus naudojamas. Spaudai iš pradžių naudoti natūralūs dažai, kurie, netinkamai pasirengus, galėjo tiesiog išsilieti. Taigi, prieš pradedant knygos spaudos procesą, sausas popierius būdavo sudrėkinamas. Priešingu atveju, dėl sauso popieriaus, kuris tuo metu gamintas iš natūralaus pluošto skudurų, dažai būtų tiesiog blogai sugeriami. Sudrėkinti lapai būdavo užklojami sluoksniu nebereikalingo popieriaus ir stipriai prispaudžiami. Taip buvo užtikrinamas vienodas drėgmės pasiskirstymas. Toks popieriaus drėkinimo procesas trukdavo apie aštuonias valandas.

SPAUSDINIMAS

Pirmieji spaudos presai buvo nepaprastai dideli, mediniu rėmu su pavienėmis metalo detalėmis. Tokio įrenginio valdymas reikalavo labai didelės fizinės jėgos. Pagrindinės tokio preso dalys buvo medinis sraigtas bei taleris. Sraigtas būdavo įtvirtintas tarp skersinių preso rėmuose. Preso viršuje jį laikė speciali veržlė, o apačioje tiglis – metalinė keturkampė plokštė. Sraigtą su tigliu pakelti arba nuleisti galima veržlės pagalba. Jų judėjimą reguliuoti padėdavo sraigto viduryje įtvirtinta svirtis. Taleriu buvo vadinamas prese įmontuotas ištraukiamas stalas. Pastarasis įsistumdavo po tigliu. Būtent čia būdavo dedama spausdinimui paruošta forma, kurią, priklausomai nuo planuojamo knygos lapų dydžio, sudarydavo du, o kartais ir daugiau knygos teksto puslapių. Taip paruošto rinkinio spaudmenys būdavo suveržiami tvirtais siūlais. Tai padėdavo sutvirtinti rinkinį, kad šis nejudėtų. Sutvirtintas rinkinys būdavo padengiamas plonu dažų sluoksniu. Popieriaus lapai būdavo dedami ne ant paruoštos formos, o ant specialaus įrenginio – dekelio. Dekelis – tvirtu audeklu ar minkšta oda aptraukti rėmai, tvirtinami prie talerio. Dekelio viduryje įtaisytos dvi ylos padėdavo prilaikyti dedamą popierių, kad šis nesujudėtų darant atspaudą. Toks spaudos presas leido vienu metu spausdinti tik viena spalva, todėl reikėjo iš anksto suplanuoti, kuri puslapio dalis bus iliustruota spausdinama kita spalva. Spausdinant pirmą kartą, šios vietos būdavo paliekamos tuščios. Tai daryta naudojant rašketą – iš medienos ar geležies pagamintus rėmus su užtemptu popieriaus ar kartono lapu, kuriame būdavo iškerpamos tos vietos, kuriose turėjo būti spausdinamas tekstas. Rašketas prie dekelio tvirtintas vyriais. Taigi, dekelis, o ne popieriaus lapas, būdavo dedamas ant formos, tada taleris įstumiamas po tigliu, pasukama svirtis. Taip popierius stipriai prisispausdavo prie formos ir atsispausdavo atspaudas. Pakėlus tiglį iš preso ištraukiamas taleris, pakeliamas rašketas, nuo ylų nuimamas lapas ir pakabinamas išdžiūti. Norint dalį teksto spausdinti kita spalva, visas procesas būdavo kartojamas pakeitus rašketo tuščių tarpų išdėstymą, taip, kad būtų uždengtas visas jau atspaustas tekstas. Tuo tarpu, išdžiovinus atspaustus lapus, būdavo spausdinamas tekstas kitoje jų pusėje. Vienas rinkinys leisdavo pagaminti kelis šimtus atspaudų. Atspaustus ir išdžiovintus lapus dar tekdavo lyginti. Tam jie būdavo dedami tarp dviejų lentų ir prispaudžiami maždaug 20 kg svoriu.