Pasaulyje

Kalbėdami apie pirmąsias spausdintas knygas dažnai prisimename visiems gerai žinomą Mainco (Vokietija) gyventoją Johaną Gutenbergą. Jei kas mūsų paklaustų, kas išrado spaudą, tai nė nedvejodami ištartume būtent šią pavardę, tačiau tai nebūtų visiškai tikslus atsakymas. Kinai bei arabai spausdinti įvairius atspaudus pradėjo gerokai anksčiau. Kinijoje kortos buvo naudojamos jau X amžiuje. Jos spausdintos naudojant ksilografijos techniką. Naudojant šią techniką, atspaudas gaunamas nuo medžio raižinio. Su šia technika europiečiai galėjo susipažinti kryžiaus žygių metu. Minėta technika nebuvo patogi knygų spausdinimui. XV amžiuje Europoje kilo žinių poreikis, o tai sąlygojo patogesnių spaudos būdų bei tinkamiausių medžiagų paieškas. Spaudos presai buvo naudojami dar spausdinant knygas ksilografiniu būdu, o įvairių patobulinimų atsirasdavo nuolatos. Kyla klausimas, ką tokio nepaprasto išrado J. Gutenbergas? Šis auksakalys bei patyręs akmens ir metalo raižytojas sujungė kelis išradimus. Pirmasis išradimas – metalo lydinys, kuris greitai lydėsi neaukštoje temperatūroje, išsilydęs lengvai tekėjo ir greitai stingo. Būtent tokių savybių lydinio reikėjo norint pagaminti tinkamus spaudmenis. Lydinį sudarė 70% švino, 25% alavo ir 5% stibio. Spausdinant metaliniais spaudmenimis ksilografinėje spaudoje naudotas rašalas nebetiko, todėl dažai pradėti gaminti iš suodžių ir sėmenų aliejaus mišinio. Kitas svarbus išradimas – spaudos presas. Gutenbergas išrado ne patį presą, bet jį pritaikė spausdinimui metaliniais spaudmenimis. Visų šių elementų ištobulinimas bei sujungimas ir lėmė spaudos revoliuciją visame pasaulyje bei įrašė 1455 metais baigtą spausdinti 42-iejų eilučių Bibliją į istoriją kaip pirmą spausdintą knygą.